Paskaitykite, gal padės.

Klausimas
Darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Darbo sutartyje nustatyta 40 val. darbo laiko norma. Sudaromi darbo grafikai. Apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai. Pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, su kuo reikia lyginti faktiškai dirbtą laiką viršvalandžiams apskaičiuoti: ar su valstybės nustatytomis darbo valandomis, ar su nustatytomis darbo grafike? Ar reikia apskaičiuoti, kiek savaičių įeina į apskaitinį laikotarpį, ir padauginti iš 40 val.?

Atsakymas
Negalime tiksliai atsakyti, kaip jūsų įmonėje turi būti skaičiuojama apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, nes nežinome, ar yra kokia nors įmonės vidaus tvarka, ar nusistovėjusi praktika šiuo klausimu ir kokia ji. Tai gali turėti įtakos apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos nustatymui jūsų įmonėje.
Bendruoju atveju, jeigu įmonės vidaus tvarkoje, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nėra jokių specialių taisyklių, tai darbo laiko norma, kai šalys susitaria, kad bus dirbama 40 val. per savaitę, apskaičiuojama apskaitinio laikotarpio savaičių skaičių dauginant iš savaitės darbo laiko normos.
Tarkim, apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai. 2025 m. I ketvirčio dienų skaičius – 90 (31 + 28 + 31) arba 12,857 (90 / 7) savaitės.
Tai 2025 m. I ketvirčio šio darbuotojo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma būtų ~ 514 val. (12,857 × 40 val.).
Kai sudaromas darbuotojo asmeninis darbo grafikas, ši norma dar tikslinama dėl darbo prieššventinę dieną.
Pagal Darbo kodekso 112 str. 6 dalį:
„Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.“
Valstybinės darbo inspekcijos specialistai šią DK normą siūlo taikyti taip:
„Dėl prieššventinės dienos trumpinimo suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams paaiškiname, kad:
1. darbuotojams, dirbantiems švenčių dienos (-ų) išvakarėse, trumpinama darbo (pamainos) grafike nustatyta darbo dienos (pamainos) trukmė, todėl
2. darbuotojo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma apskaičiuojama ir darbo (pamainų) grafikai sudaromi pagal įprastą darbuotojo darbo laiko normą, į juos įtraukiant visas valandas, įskaitant ir tas, kurios turi būti sutrumpintos dėl darbo prieššventinę dieną;
3. DK 112 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas darbo laiko normos sutrumpinimas yra tikslinis ir taikomas tik tą kalendorinę dieną faktiškai dirbantiems darbuotojams. Atitinkamai apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sumažinama tik tiems darbuotojams, kurie pagal nustatytą darbo (pamainos) grafiką dirba prieššventinę dieną (dienas);
4. kai darbuotojai dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu, prieššventinė diena ne visada bus jų darbo diena. Todėl darbuotojams, kurie pagal darbo (pamainos) grafiką nedirba prieššventinę dieną, darbo laiko norma netrumpinama. Be to, dirbamų prieššventinių dienų skaičius, dirbant nekintamu ir suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimais, gali skirtis. Pvz., gruodį darbuotojas, dirbantis nekintamu darbo laiko režimu (t. y. darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio), dirbs dvi prieššventines dienas – gruodžio 23 ir 31 d. Tuo tarpu dirbantis suminės darbo laiko apskaitos režimu, kurio darbo (pamainos) grafikas nėra pastovus ir kuris gali dirbti ir švenčių dienomis, gruodį maksimaliai gali dirbti keturias prieššventines dienas: gruodžio 23, 24, 25 bei 31 d. Taip pat gali dirbti jų mažiau arba iš viso nedirbti prieššventinę dieną, jeigu išvardintos dienos nebus darbuotojo darbo dienos pagal patvirtintą darbo (pamainos) grafiką.“
(VDI/DUK/ Darbo laiką reglamentuojantys teisės aktai/Ar visais atvejais privalo būti sutrumpinta darbo diena prieššventinę dieną darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą?)
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma turėtų būti apskaičiuojama apskaitinio laikotarpio savaičių skaičių dauginant iš darbuotojo darbo sutartyje nustatytos savaitės darbo laiko normos ir atimant valandas, kuriomis turi būti sutrumpinamos konkretaus darbuotojo priešventinės darbo dienos.
Taigi gali būti, kad kiekvienas jūsų įmonės darbuotojas turės savo unikalią apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, kuri bus apskaičiuota pagal jo darbo sutartyje nustatytą savaitės darbo laiko normą ir atsižvelgiant į jo prieššventines dienas pagal jo individualų darbo grafiką.
Jeigu jūsų įmonėje (vidaus norminiame teisės akte ar sutartyse su darbuotojais) yra nustatyta kitokia apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos apskaičiavimo tvarka, tuomet ją skaičiuosite pagal savo taisykles. Nežinodami šių taisyklių, nurodyti, kaip turi būti atliekami skaičiavimai, ir jų vertinti negalime.
________________________________________

Komentaras

Ar gerai suprantame, kad galima nusistatyti savo taisykles, vadovaujantis praktika įmonėje, pvz. mes lyginame ataskaitinio laikotarpio faktiškai dirbtą laiką su valstybės nustatytomis valandomis.Ar galima tai numatyti darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėse ir tokiu būdu nustatyti darbo laiko normą?

Atsakymas

Negaliu pasakyti, kad tai geriausias būdas nustatyti apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet, taip, toks būdas egzistuoja ir dar daug įmonių jį taiko. Jeigu jūs tai įrašysite į savo vidaus taisyklės, tai tuo ir vadovausitės. Ar tai geriausias sprendimas? Nežinau. Jūs visą laiką turėsite neatitikimus su DK normomis (pvz., ar tokiu atveju reikia trumpinti prieššventinę dieną ar nereikia), visuomet turėsite spręsti problemas dėl nesutapimų su DK ir vis daugiau nustatyti savo vidaus taisyklių, kurios prasilenks su DK. Savaime tai nėra blogai, bet bus sunku spręsti darbo ginčus, tokia vidaus tvarka reikalauja papildomo administravimo ir teisininkų darbo, advokatai ir išoriniai konsultantai jums mažai kuo galės padėti, apskaitos sistema turės turėti unikalius nustatymus, todėl bus brangus jos aptarnavimas (gal ne dabar, bet ateityje), bus specifinė apskaita, todėl bus reikalingi papildomi apmokymai ir buhalterijai bei papildomi resursai siekiant užtikrini teisingą darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą. Kitaip sakant, toks būdas neperspektyvus, o netrukus bus per brangus, todėl manyčiau, kad darbo ir jo apskaitos organizavimas šioje srityje turėtų keistis kartu su pokyčiais darbo teisėje (DK) ir pokyčiais versle. Beje, valstybė nustatė 40 val. per savaitę darbo laiko normą (DK), bet jūs rišatės ne prie jos. Jūs rišatės prie 5 d. d. savaitės grafiko, nors darbuotojams yra nustatytas visai kitoks grafikas.