Sveiki. Klausimas - Petras įgijo nekilnojamąjį turtą. Dalį sumos ineše kaip pradinį įnašą, o kitą dalį paeme kredita ant 15 metų. Penkis metus Petras kredita mokėjo pats. Jis susituokė, su sutuoktine pragyveno santuokoje penkis metus ir mirė. Testamento sudaryta nebuvo. Liko dar mokėti kreditui penkis metus.

Palikimo įpėdiniai yra sutuoktinė, su kuria Petras pragyveno santuokoje penkis metus, ir mirusiojo mama.
Sutuoktinė yra pirmojo eilės įpėdinė, o mirusiojo mama - antrojo eilės įpėdinė.

Pagal 5.13 straipsnį, sutuoktinių paveldėjimo teisė, jei sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Petro sutuoktinė teigia, kad turėtų būti padalinta taip: pradinis įnašas ir penki metai, kuriuos mokėjo Petras pats, turi būti padalinti pusiau tarp pirmojo ir antrojo įpėdinio, o penkis metus metus, kuriuos mokėjo jau santuokoje, reikia padalinti perpus tam, kad atskirti santuokinei daliai, o likusią dalį dar padalinti pusiau su mirusiojo mama.

Petro mama teigia, kad į nekilnojamąjį turtą sutuoktinė neturi teisės pretenduoti, nes turtas buvo įgijtas prieš santuoką, ir didžioji kredito dalis buvo grąžinta prieš santuoką. Tai rodo, kad nekilnojamasis turtas buvo įgijtas prieš santuoką, kaip numato CK 3.89 straipsnis "Asmeninė sutuoktinių nuosavybė". Be to, viešame registre būstas nebuvo nurodytas kaip šeimos turtas, kaip numato CK 3.36 straipsnis "Sutuoktinių teisės ir pareigos į gyvenamąją patalpą, esančią šeimos turtu". Taigi, pagal CK 3.88 straipsnį "Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė", nėra pagrindo teigti, kad būstas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau sutuoktinė turi teisę į kompensaciją už santuokinę dalį, kuria sudaro pusę nuo to laikotarpio, kai buvo mokamas kreditas santuokos metu.

Kaip turi būti padalijamas nekilnojamasis turtas tarp įpėdinių, jei Petras įgijo nekilnojamąjį turtą prieš santuoką už pradinį įnašą ir sumokėjo kreditą penkis metus iš savo lėšų, o penkis metus mokėjo santuokoje?